Hipertenzija: žvelgiant už klasikinių rizikos veiksnių
Neseniai atliktas tyrimas nagrinėja santykį tarp žmonių gyvenamos vietos ir rizikos susirgti hipertenzija ir metaboliniu sindromu. Autoriai daro išvadą, kad namo vieta ir tipas gali vaidinti reikšmingą vaidmenį.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, hipertenzija ar aukštas kraujospūdis JAV serga beveik 1 iš 3 suaugusiųjų.
Hipertenzija yra dalis metabolinio sindromo, kuris yra sąlygų grupė, apimanti kūno riebalų perteklių aplink juosmenį, aukštą cukraus kiekį kraujyje ir nenormalų cholesterolio ar trigliceridų kiekį kraujyje.
Metabolinio sindromo rizikos veiksniai yra nutukimas, amžiaus didėjimas, genetika ir diabetas.
Tai taip pat yra hipertenzijos rizikos veiksniai, kaip ir rūkymas, mitybos veiksniai, tokie kaip didelis druskos vartojimas, per didelis alkoholio vartojimas ir stresas.
Kadangi tiek hipertenzija, tiek metabolinis sindromas veikia vis daugiau žmonių, labai svarbu suprasti įvairius veiksnius, lemiančius šias ligas.
Kai kurie tyrinėtojai tiria galimą mūsų gyvenamosios vietos poveikį. Šia prasme mokslininkai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto, taip pat ir Lietuvoje, neseniai paskelbė naujus tyrimo rezultatus Visuomenės sveikatos žurnalas.
Oro tarša ir hipertenzija
Ankstesni tyrimai, tiriantys oro taršos poveikį ir jos ryšį su hipertenzija, davė prieštaringus rezultatus. Tačiau žurnale paskelbta 17 tyrimų metaanalizė Hipertenzija 2016 m. padarė išvadą:
"Mūsų rezultatai rodo, kad trumpalaikis ar ilgalaikis kai kurių oro teršalų poveikis gali padidinti hipertenzijos riziką."
Naujausio tyrimo, kuriame naudojami Kauno duomenys, autoriai Lietuvoje ypatingą dėmesį skyrė vidutiniam aplinkos oro užterštumui ir atstumui iki žaliųjų erdvių bei pagrindinių kelių. Jie taip pat išnagrinėjo gyvenimo daugiabučiuose namuose, pavyzdžiui, daugiabučiuose, ir privačiuose vienos šeimos namuose skirtumus.
Konkrečiai, jie ieškojo sąsajų tarp šių veiksnių ir arterinės hipertenzijos išsivystymo rizikos bei tam tikrų metabolinio sindromo priemonių: sumažėjęs didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL arba „gerojo“ cholesterolio) lygis, didelis trigliceridų kiekis, nutukimas ir padidėjęs kraujospūdis cukraus kiekis kraujyje.
Tyrime buvo panaudoti trijų anketų, kurias iš viso surinko 1354 asmenys, duomenys; visi šie dalyviai 10 metų tyrimo metu gyveno toje pačioje vietoje.
Klausimai apėmė tokius veiksnius kaip išsilavinimas, alkoholio vartojimas, rūkymo būklė, fizinio aktyvumo lygis, vaistai nuo kraujospūdžio ir lipidų kiekį mažinantis gydymas.
Naudodamiesi kiekvieno dalyvio adresu, mokslininkai galėjo numatyti jų poveikį taršai. Jie taip pat apskaičiavo atstumą iki artimiausios žaliosios erdvės, kurią jie apibrėžė kaip parką, didesnį nei 1 ha (10 000 kvadratinių metrų), ir artumą prie pagrindinių kelių.
Tyrėjai taip pat kontroliavo daugybę kintamųjų, įskaitant kūno masės indeksą, druskos vartojimą ir išsilavinimo lygį.
Atsižvelgus į viską, jie nustatė, kad ilgalaikis oro taršos lygis, viršijantis medianą, padidino riziką susirgti mažesniu DTL. Didesnis nei vidutinis taršos poveikis padidino ir trigliceridų kiekio padidėjimo riziką.
Jie taip pat padarė išvadą, kad gyvenant arčiau nei 200 metrų iki pagrindinio kelio padidėjo hipertenzijos rizika.
Gyvenimas daugiašeimyje ir padidėjusi rizika
Svarbu tai, kad mokslininkai nustatė, kad su eismu susijusios oro taršos poveikis buvo reikšmingas tik tiems, kurie gyveno daugiabučiuose namuose. Asmenims, gyvenantiems vienos šeimos namuose, jų hipertenzijos rizika nepadidėjo, net jei jie patyrė tokį pat taršos lygį, kaip ir daugiabučiuose namuose.
Autoriai mano, kad tai greičiausiai yra dėl kitų veiksnių, išskyrus taršą, kurie yra kartu su gyvenimu tokio tipo kompleksuose. Pavyzdžiui, gyvenimas sąlyginai ankštose sąlygose užstatytoje aplinkoje gali vaidinti nepriklausomą vaidmenį didinant riziką.
Kitoje monetos pusėje mokslininkai nustatė teigiamą gyvenimo šalia viešųjų žaliųjų erdvių poveikį. Autoriai rašo, kad „rizika susirgti [arterine hipertenzija] buvo didesnė asmenims, gyvenantiems toliau nei 300 metrų nuo [žaliosios erdvės]“.
„Mūsų tyrimų rezultatai leidžia mums pasakyti, kad turėtume kiek įmanoma labiau sureguliuoti gyvenamąjį plotą vienam asmeniui daugiabučiuose namuose, pagerinti butų triukšmo izoliaciją ir skatinti daugiabučių namų žaliųjų erdvių plėtrą“.
Pagrindinė autorė Agne Brazienė
Kai kurie apribojimai
Autorių išvados yra įdomios, o rezultatai prideda svorio panašiems ankstesniems atradimams, tačiau šią temą yra labai sunku ištirti dėl daugelio priežasčių.
Pavyzdžiui, žmonės, gyvenantys daugiabučiuose namuose, dažniau gauna mažesnes pajamas; ankstesni tyrimai parodė ryšį tarp socialinės ir ekonominės būklės, metabolinio sindromo ir koronarinės širdies ligos rizikos.
Tyrėjai taip pat paaiškina, kad nuo tyrimo pradžios daugiabučiuose namuose žmonės dažniau sirgo cukriniu diabetu ir mažu DTL cholesterolio kiekiu nei asmenys, gyvenantys vieno šeimos namuose.
Be to, neįmanoma nustatyti tikslaus kiekvieno dalyvio keliamo triukšmo ir taršos lygio. Daug laiko praleidžianti namuose apšvitos lygis labai skiriasi nuo kaimynės, kuri, pavyzdžiui, važiuoja dideliu atstumu.
Nors tyrėjai bandė kontroliuoti kai kuriuos iš šių veiksnių, neįmanoma visiškai pašalinti jų įtakos.
Be to, įrodymai vis didėja. Dar tiksliai negalima apibrėžti, kokią įtaką mūsų sveikatai turi oro tarša ir eismo artumas, tačiau vis labiau tikėtina, kad ji daro bent tam tikrą neigiamą poveikį.
