Didesnė su alkoholiu ir savižudybe susijusios mirties rizika sergant cukriniu diabetu
Naujas tyrimas atskleidžia nerimą keliančią asociaciją: žmonės, sergantys bet kokia diabetu, dažniau miršta nusižudę, dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, arba dėl nelaimingo atsitikimo.
Helsinkio ir Tamperės universitetų bei Helsinkio universitetinės ligoninės (visos Suomijos) mokslininkai atliko didelį gyventojų tyrimą, kuriame tyrė diabeto ir mirties rizikos dėl tokių veiksnių kaip alkoholis, savižudybės ir nelaimingi atsitikimai ryšį.
Tiek 1, tiek 2 tipo cukriniu diabetu žmonėms padidėja širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies priepuolis ir insultas, taip pat vėžys ir inkstų ligos, rizika.
Visos šios susijusios sveikatos būklės gali sukelti priešlaikinę mirtį. Tačiau kiti veiksniai taip pat gali sutrumpinti diabetu sergančių žmonių gyvenimo trukmę.
Vienas tyrimas paskelbtas Medicinos ir gyvenimo žurnalas 2016 m., pavyzdžiui, atrado, kad diabetu sergančių žmonių depresija yra du ar tris kartus didesnė nei kitų asmenų.
Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, kalbėjo apie tai, kiek ši liga įgauna jų psichinę sveikatą. Pavyzdžiui, vienas interviu net pareiškė, kad „diabetas ir depresija yra kaip blogi dvyniai“.
Naujajame tyrimo dokumente prof. Leo Niskanenas ir jo kolegos teigia, kad psichinės sveikatos problemos, kurios gali atsirasti kartu su diabeto diagnoze, taip pat gali būti kalti dėl didesnės mirties dėl savižudybės, alkoholio ar nelaimingų atsitikimų rizikos.
Tyrėjų išvados pateikiamos Europos endokrinologijos žurnalas.
Ligos valdymas daro įtaką psichinei sveikatai
Komanda peržiūrėjo daugiau nei 400 000 žmonių, sergančių diabetu ir nesergančių diabetu, duomenis ir ištyrė mirties atvejus, kuriuos sukėlė savižudybės, su alkoholiu susijusios priežastys ir nelaimingi atsitikimai.
Jie pamatė, kad žmonės, sergantys diabetu, labiau linkę mirti nuo šių priežasčių nei žmonės, neturintys diabeto.
Ypač buvo paveikti asmenys, sergantys diabeto forma, kuriai reikėjo reguliariai švirkšti insuliną.
"Mes žinome, kad gyvenimas su diabetu gali sukelti psichinės sveikatos įtampą", - pažymi prof. Niskanenas ir priduria:
„Tai, kad reikia stebėti gliukozės kiekį ir kasdien leisti sau insuliną, daro didžiulę įtaką [diabetu sergančių žmonių] kasdieniam gyvenimui; paprasčiausiai valgymas, judėjimas ir miegas turi įtakos gliukozės kiekiui kraujyje “.
„Šis krūvis, - priduria jis, - kartu su nerimu dėl rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies ar inkstų ligos, vystymasis taip pat gali turėti įtakos psichologinei gerovei“.
Jis taip pat sako, kad nauji duomenys rodo, kad žmonėms, sergantiems diabetu, reikėtų veiksmingiau įvertinti psichinę sveikatą ir palaikyti.
"Šis tyrimas pabrėžė, kad reikia veiksmingos psichologinės pagalbos žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu", - sako prof. Niskanenas.
„Jei jie jaučiasi patyrę didelę psichinę naštą, - paaiškina jis, - arba mano, kad alkoholį vartoja per daug, jie neturėtų nedvejodami aptarti šių klausimų su savo pirminės sveikatos priežiūros gydytoju. Yra daug būdų, kaip galima suvaldyti šias problemas, jei apie jas pranešama “.
Kitas žingsnis, pasak jų, yra ištirti pagrindinius šios padidėjusios rizikos rizikos veiksnius ar mechanizmus, kad būtų parengtos geresnės prevencinės strategijos.
Be to, komanda paaiškina, kad svarbu įvertinti galimą antidepresantų, taip pat sveikatos komplikacijų, tokių kaip mažas gliukozės kiekis kraujyje, poveikį rizikos grupės asmenims.
